Forest
2025.04.16

Filmas „Upė“ su „Nemunas 2.0“

Ieškokite sau artimiausio ekrano Sengirės kino partnerių žemėlapyje
𓆟 ČIA 𓆟

„Derėtų suprasti, kad Nemunas Lietuvai – tai kur kas daugiau nei vanduo, energija ar žuvys, kad jo svarba krašto gamtai istorijai, kultūrai, tautos savasčiai yra ne mažesnė kaip Nilo upės Egipto civilizacijai. Ar mūsų kraštą dar bus galima vadinti Nemuno šalimi, ar praskaidrės jo vandenys, ar Nemunas ir toliau išliks gyvybės keliu, jungiančiu įvairių šalių gamtą ir žmones – tai priklauso ir nuo mūsų visų“, – botanikas, biomedicinos mokslų daktaras ir „Nemunas 2.0“ ambasadorius Mindaugas Lapelė.

UPĖ

Australija, Didžioji Britanija, 2021, 81'
režisierė Jennifer Peedom

„Upė“ – tai vizualiai stulbinanti kelionė, pasakojanti apie tai, kaip upės formavo mūsų planetos kraštovaizdžius ir kultūrą. Filmas kviečia pažvelgti į upes ne tik kaip į gamtos reiškinį, bet ir kaip į gyvybės arterijas – gyvas, tekančias jėgas, kurios lėmė civilizacijų raidą. Pasitelkę šiuolaikinę kinematografiją ir palydovinį filmavimą, filmo kūrėjai upes atskleidžia iš dar nematytų perspektyvų. Galingus vaizdus lydi įspūdingas garso takelis, kuriame skamba Australijos kamerinio orkestro ir žymios roko grupės „Radiohead“ kūriniai, bei poetiškas, ne vienam „Oskarui“ nominuoto Willem Dafoe įgarsintas, pasakojimas. „Upė“ tyrinėja žmogaus santykį su gamta, jo bandymus ją suvaldyti ir ne visada teigiamas šių pastangų pasekmes.

𓆜𓆝𓆞𓆟 RENGINIAI 𓆜𓆝𓆞𓆟

Tik upių dėka žmonija yra ten, kur dabar yra: nuo pirmųjų akmens amžiaus gyvenviečių iki didingų civilizacijų ir modernaus, globaliai susieto pasaulio dabar. Lietuva – ne išimtis. Didžiausi jos miestai kūrėsi ir klesti Nemuno ir Neries slėniuose. Žmogaus esatis buvo ir bus priklausoma nuo upių, tik kiek mes apie jas žinome ir kaip atsidėkojame joms už tai, kad sudarė sąlygas mums vystytis ir klestėti? Šiandien pasaulyje būtų sunku rasti upę, kuri nėra užtvenkta, jos vaga neįrėminta krantinių, o vandenyje nėra nuo žmogaus veiklos atsiradusios taršos. Kokia yra Lietuvos upių sveikata ir ar turime kuo didžiuoti lyginant su kitomis pasaulio šalimis? Kas yra didžiausi upių ir jų gyventojų priešai? Ką galime padaryti, kad upės ir toliau būtų patikimos bendrakeleivės kuriant mūsų ateitį, tačiau jų sveikata ir bioįvairovė būtų apsaugota? Ką apie tai sako kultūros atstovai ir upes tyrinėjantys mokslininkai?

Didžiųjų Lietuvos upių santakoje Kaune, Ąžuolyno bibliotekoje, po filmo „Upė“ seanso, vyks diskusija apie tai, kokio balanso tarp upių resursų naudojimo ir upių bioįvairovės apsaugos turėtume siekti, kad jos ir tuo pačiu mes, turėtume ateitį. Diskusijos dalyviai: „Nemunas 2.0“ valdybos narys Kęstutis Skrupskelis, gamtosaugininkė Karolina Žemyna Gurjazkaitė, projekto TēKA iniciatorė, architektė urbanistė Rasa Chmieliauskaitė, moderatorė – aplinkosaugos aktyvistė, žurnalistė Rugilė Matusevičiūtė.

𓆟 DAUGIAU INFORMACIJOS APIE RENGINĮ ČIA𓆟

Vilniuje, Martyno Mažvydo bibliotekoje, seansą lydės pokalbis su dr. Justu Dainiu – Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vyresniuoju mokslo darbuotoju.

𓆟 DAUGIAU INFORMACIJOS APIE RENGINĮ ČIA𓆟

Šio „Sengirės kino“ partneris, „Nemunas 2.0“, yra labdaros ir paramos fondas, siekiantis išsaugoti didžiausią Lietuvos upę ateities kartoms. Fondo tikslas – kurti atvirą upės ekosistemų monitoringą, leidžiantį operatyviai nustatyti taršos šaltinius, užkirsti kelią teršimui ir skatinti visuomenės įsitraukimą į upių apsaugą. Daugiau informacijos: www.nemunofondas.lt

FILMO NUOTRAUKOS

<

1 / 34

>

Line
Forest
Forest
Forest
Forest
Forest
Forest
Forest
Forest
Forest
Forest
Forest
Forest
Forest
Forest
Forest
Forest
Forest
Forest
Forest
Forest

FILMO ANONSAS

EDUKACINĖ MEDŽIAGA

GAIRĖS DISKUSIJAI PO SENGIRĖS KINO SEANSO

PARSISIŲSTI (615 KB PDF)